Kas yra Bičių Duona ?

Bičių duonelė – natūralus produktas. Jį sudaro bičių surinktos žiedadulkės, sudėtos į korio akeles ir skirtos bičių šeimos baltyminio maisto atsargoms.

Žiedadulkės bičių duonele virsta po natūralaus konservavimo. Tytuvėniškis bitininkas Eugenijus Pelenis sako, kad žiedadulkės ir bičių duonelė – tai kaip švieži ir rauginti agurkai. Raugintus labiau vertiname nei šviežius. Bičių duonelė taip pat vertingesnė.

Dr. A. Amšiejus teigia, kad žiedadulkių virsmas bičių duonele prasideda jų patalpinimu į korio akutes. Korio akutėse suspaustas žiedadulkes veikia biocheminiai fermentacijos procesai. Žiedadulkių virsmas bičių duonele praeina tris etapus.

Bičių duonelė tai rudos spalvos, salsvo, rūgštelėjusio arba karstelėjusio skonio rutulėliai. Pagrindinę bičių duonelės dalį sudaro entomofilinių augalų žiedadulkės, kurių viename grame duonelės yra nuo 13 – 46 milijonų. Tai nulemia surinktų žiedadulkių rūšis. Žiedadulkių mišinys veikiamas fermentacijos procesams, esant padidintai drėgmei bei 35 – 36 laipsnių C temperatūrai , maždaug per dvi savaites tampa bičių duonele. Bitėms tai pagrindinis baltymų, riebalų, mikroelementų ir vitaminų šaltinis.

Duonele maitinami bičių perai, kuriems augti reikia labai daug baltymų. Trūkstant avilyje bičių duonelės, sutrinka normali bičių šeimos gyvybinė veikla. Tik maitindamosios duonele, bitės gali gaminti pakankamai vaško ir bičių pienelio. Mokslininkų paskaičiavimais, bičių šeima per metus suvartoja 30 – 40 kg šio produkto. Formuojantis bičių duonelei, dalis sudėtingų angliavandenių skyla iki mono sacharidų, kurių dalis virsta pieno rūgštimi. Pieno rūgšties koncentracija siekia iki 3,5 procento. Didelis rūgštingumas trukdo vystytis įvairiems pelėsiams, mikroorganizmams, puvimo bakterijoms. Taip konservuoto produkto savybės, laikui bėgant, mažai kinta, o pačią duonelę ilgai galima vartoti. Tuo ir paaiškinama kuo bičių duonelė skiriasi nuo bičių surinktų žiedadulkių.

Tačiau bičių duonelė savo savybėmis pralenkia žiedadulkes. Pirmiausia, bičių duonelė daug lengviau įsisavinama žmogaus organizmo. Taip yra todėl, kad bręstant duonelei, skyla ją sudarančių žiedadulkių apvalkalėlis ir išlaisvinamos viduje esančios medžiagos, galinčios greičiau absorbuotis organizme. Priešingai, neskilęs žiedadulkių apvalkalėlis apsunkina ne tik žiedadulkių turinio įsisavinimą, bet gali sudirginti virškinamojo trakto gleivinę.

Vykstant fermentacijos procesams, dalis duonelėje esančių baltymų skyla iki paprastesnių junginių: peptidų ir laisvųjų aminorūgščių, o dalis sudėtingų angliavandenių suskaidomi iki monosacharidų, kurių dalis virsta pieno rūgštimi. Bičių duonelėje susidarius didesniam pieno rūgšties kiekiui, padidėja ir jos rūgštingumas. Mokslininkų tyrimų duomenimis nustatyta kad pagal mikroelementus, žiedadulkių ir bičių duonelės sudėtis nėra vienoda.