Pastaraisiais metais paskelbta nemažai duomenų apie antioksidacinių žiedadulkių savybių tyrimus. Nustatyti kraujo ląstelių kiekybiniai pokyčiai, pozityvūs imuninės sistemos poslinkiai onkologiniams ligoniams, sveikstantiems po sunkių somatinių ligų bei traumų naudojusiems žiedadulkes kaip reabilitacinio gydymo priemonę. Todėl žiedadulkės gali būti rekomenduojamos asmenims, sergantiems mažakraujyste, hepatitais, skydliaukės ligomis, antro tipo cukriniu diabetu, po spindulinio gydymo, sergant opalige. Asmenys, reguliariai vartojantys žiedadulkes ir jų mišinius su medumi, peršalimo ligomis serga trigubai rečiau nei kiti, gyvenantys bei dirbantys tomis pačiomis sąlygomis. Tyrimais nustatyta, kad kraujo lipidai, hemoglobino kiekis, organizmo antioksidacinės sistemos ir lipidų peroksidacijos rodikliai smarkiai pakinta, 2-3 savaites vidutinėmis dozėmis vartojant žiedadulkes. Atkreiptinas dėmesys į radioprotekcines žiedadulkių savybes. Žiedadulkių ir bičių pienelio mišiniai su medumi – efektyvi osteoporozės, prostatos adenomos profilaktikos ir gydymo priemonė.
Dr. D. Stasytytė- Bunevičienė (2010) pataria žiemą ir pavasarį vartoti žiedadulkes kaip papildomą natūralų visaverčių baltymų, vitaminų, mikroelementų ir daugelio biologiškai aktyvių medžiagų šaltinį. Autorė primena, kad mums vertingiausios surinktos Lietuvoje žiedadulkės, nes populiacijai labiausiai priimtina vietinė žaliava. Daktarė primena, kad žiedadulkės ne tik papildomai aprūpina žmogaus organizmą jam svarbiomis medžiagomis, bet gali gerokai palengvinti ir kai kurias ligas bei būsenas. Jose esančių lipidų ir hormonų kompleksai dalyvauja vitamino D sintezėje, veikdami cholesterolio apykaitą. Fosfolipidai trukdo kraujagyslių sienelėse kauptis riebalams ir lėtina aterosklerozės vystymąsi. Jose yra stipriu antisklerotiniu veikimu pasižyminčio inozino . Specialiais tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje surinktos žiedadulkės turi daug įvairių antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų, tarp kurių vitaminas C, A, alfa- tokoferolis, karotinoidai ir kt. Darant 1-2 savaičių pertraukas, žiemą ir pavasarį po vieną arbatinį šaukštelį džiovintų žiedadulkių dienai turėtų vartoti didžioji dauguma senų žmonių, taip pat vyresnio amžiaus asmenys, turintys senatvės ar ligos sukeltų psichikos sutrikimų, ypač pasireiškiančių naktimis. Ispanijos mokslininkai ir apiterapeutai nustatė, kad senatvinių psichikos sutrikimų atvejais mažos ir labai mažos žiedadulkių dozės (2-20 g ) pasižymi antistresiniu, antidepresiniu ir antipsichotiniu poveikiu, gerina miegą, apetitą, sumažina polinkį dažnai naktimis šlapintis. Be to, vertėtų prisiminti žiedadulkes ir vartojantiems šlapimą varančius vaistus, dėl kurių poveikio organizme mažėja kalio kiekis, esant įvairių priežasčių sukeltai mažakraujystei.
Mokslininkai (2002) tyrė įvairios botaninės kilmės augalų žiedadulkių antioksidacines savybes, nes manė, kad tai svarbu praktinei apiterapijai žinoti, ar skirtingų augalų monoflorinės žiedadulkės turi skirtingas antioksidacines savybes.
Tyrimų duomenys parodė, kad daugumos tirtų žiedadulkių pavyzdžiai patvirtino antioksidacines jų savybes. Analizuojant hepatoprotekcinį ir antihipoksidacinį efektus maksimaliai buvo išreikštas kiaulpienių ir dobilų žiedadulkių antioksidacinis aktyvumas, vidutinis rugiagėlių, sodo kultūrų ir poliflorinių žiedadulkių, minimalus – gauromečio žiedadulkių.
Tyrimo autoriai teigia, kad tai svarbu žinoti, skiriant žiedadulkes gydymui, dietologijoje ir kosmetologijoje, nes nuo šių žiedadulkių savybių gali priklausyti jų panaudojimo galimybės bei rekomenduojamos dozės.
Riazanės valstybinio medicinos instituto mokslininkai V. G. Makarova ir kt. ( 2004) tyrė žiedadulkių, bičių pienelio ir ženšenio antioksidacinį poveikį kepenims ir jų savybes. Palyginamajam tyrimui antioksidaciniam poveikiui įvertinti buvo parinktas toksinis tetrachlormetano hepatito modelis. Eksperimento schemoje sudarytos penkios grupės, kiekvienoje iš jų po 6 gyvunėlius.
1 grupės žiurkės, kurioms buvo sukeltas toksinis hepatitas per 10 dienų iki tyrimo ir dar 3 dienas, pradėjus tyrimą, kartu su toksine medžiaga kasdien skrandžio zondu buvo įleidžiamos suspensijų pavidalu atitinkamos paros dozės po 10, 250 ir 5 mg/ kg žiedadulkių, bičių pienelio ir ženšenio.
5 grupę sudarė žiurkės, kurioms buvo atliekamos tik imitacinės procedūros. Ji buvo kontrolinė. Po 24 valandų, baigus eksperimentą, eteriu narkotizuotoms žiurkėms buvo išimti kepenų audiniai homogenato gamybai ir spektrofotometriniu metodu nustatyta malondialdechido koncentracija. Po tyrimo paaiškėjo, jog kepenų homogenate visi tirti preparatai turėjo ryškų antioksidacinį poveikį. Tačiau didžiausias antioksidacinis efektas buvo naudojant žiedadulkes.
Tyrimo autoriai mano, jog dar geresnį antioksidacinį efektą galima pasiekti naudojant žiedadulkių ir bičių pienelio kombinaciją. Tokia kompozicija, kurios kiekvienas komponentas išsaugo savo ypatumus, leistų papildomai išplėsti spektrą ir maksimaliai efektyviai panaudoti šią kompoziciją apiterapijoje, sergant ŠKL, cukriniu diabetu, o taip pat pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei pagerinti.