Bitės Darbininkės

Bitės darbininkės yra mažiausios bičių šeimoje, tai patelės, neturinčios išsivysčiusių kiaušidžių ir negebančios veistis. Darbininkės (lytiškai nesubrendusios patelės) užpakalinės kojos su žiedadulkių surenkamuoju įtaisu (krepšelis blauzdų išorinėje pusėje, šepetėlis letenėlių vidinėje pusėje). Pilvelio galas pasiekia suglaustų sparnų viršūnes.

Žuvus motinai jos irgi gali dėti kiaušinėlius, tačiau jie būna neapvaisinti (išsivysto tik tranai). Sveikoje šeimoje darbininkės kiaušinėlių nededa. Bitės darbininkės yra geriausiai žinomos bičių avilio narės, nes jos sudaro apie 99 % kiekvienos bičių šeimos populiacijos. Jos visos yra moteriškos lyties, jų paskirtis – rinkti žiedadulkes ir nektarą iš augalų žiedų, statyti ir apsaugoti avilį, valyti ir skatinti oro cirkuliaciją orą plakant sparneliais.

Tai vienintelės bitės, kurias dauguma žmonių mato skraidančias už avilio ribų. Jei bičių motinėlė miršta, darbininkės išaugins naują motinėlę, pasirinkdamos jauną lervą ir maitindamos ją specialiu maistu – bičių pieneliu. Stipriose, sveikose šeimose bitės vidutiniškai gyvena 28-32 dienas, o silpnose, kuriose bičių mažai ir gyvenimo sąlygos ne tokios palankios – trumpiau.

Vasarą stipriose šeimose bitės išgyvena apie 35 dienas, o žiemojimo laikotarpiu per žiemą.  Kinta ir bičių darbininkių kiekis šeimoje: pavasario sulaukia iki 15-20 trūkstančių; vasarą – 40-60 trūkstančių, rudeniop vėl sumažėja iki 20-25 trūkstančių.

Dvi savaites po išsiritimo bitės pradeda skraidyti: pradžioje orientuotis, vėIiau žiedadulkių ir nektaro rinkti.  Tokios tampa rinkėjomis, arba lauko bitėmis.

Pirmąsias tris dienas išsiritusios iš narvelių bitės valo korių narvelius.

Jų organizmas dirbant tvirtėja, ir jos pradeda dirbti sudėtingesnius darbus: 4 dienų amžiaus bitės maitina lervutes, pradžioje vyresnes – medaus ir žiedadulkių mišiniu, o nuo septintos dienos jaunas maitina pieneliu, gaminamu žandų bei ryklės liaukų.

6 – 14 dienų amžiaus bitės šiltomis saulėtomis dienomis išlekia apsiskraidyti. Išeina ant prielakio, pasikelia ir, atsigręžusios galvomis į avilį, lekioja priešais jį, įsidėmėdamos lakos vietą, avilio spalvą ir formą, jo padėtį, kitų avilių ar daiktų atžviIgiu.  Truputį palaksčiusios ir išsivaliusios grįžta į avilį. Vėliau bitės palaipsniui laksto vis ilgiau ir toliau.  Avilyje pasimaitinusios ir pailsėjusios jos toliau augina perus.

Nuo 8 iki 18 dienų, kai geras medunešis, bitė priiminėja iš skraidančių bičių nektarą ir perdirba jį į medų. 12-18 dienų amžiaus medunešio metu gamina daug vaško ir siuva korius.  Be šių darbų, kai kurios bitės ir toliau valo korio narvelius, taiso juos, kad motina galėtų dėti kiaušinėlius.

Maždaug nuo 14-tos dienos bitės pradeda rinkti nektarą, žiedadulkes ir vandenį.  Jos saugo avilio laką, neįsileidžia į jį pašalinių gyventojų, palaiko avilyje švarą ir prireikus jį vėdina.  Normalioje šeimoje bitėmis rinkėjomis tampa trijų savaičių bitės.

Supaprastintai bičių darbai atrodytų taip: tris savaites vystosi; tris – avilio bitės ir  likusias tris – lauko bitės rinkėjos.

Bičių darbai renkant maistą priklauso nuo šeimos būklės ir medunešio pobūdžio:   juo daugiau šeimoje perų, tuo daugiau bitės neša žiedadulkių, juo geresnis medunešis gamtoje, tuo labiau bitės renka žiedų ar lipčiaus nektarą.  Optimaliausia, kai šeimoje 2/3 avilio bičių.

Aprašyta darbų tvarka keičiasi ir dėl daugelio kitų priežasčių: jeigu, pavyzdžiui, šeimoje žūsta daug lauko bičių, tai jaunosios pradeda intensyviau skraidyti maisto nesulaukusios 14 dienų amžiaus.