Bičių Produktai ir Virškinamojo Trakto Ligos

Netinkami mitybos įpročiai, nejudrus gyvenimo būdas, stresai neigiamai veikia mūsų virškinimo sistemą. Virškinimas – tai procesas, kurio metu maistas susmulkinamas ir suskaidomas, o netirpios medžiagos paverčiamos tirpiomis.

Virškinimo sistemos ligos atsiranda tada, kai mes nesuderiname maisto su savo vidaus organų pageidavimais. Kai mus kamuoja rėmuo, pilvo pūtimas ar viduriavimas – tai organizmo užuomina apie tai, kad reikia galvoti, ką ir kiek valgome, ar pakankamai judame.

Blogas virškinimas – daugelio negalavimų priežastis. Sutrikus virškinimo trakto ar virškinimo liaukų veiklai, dėl sumažėjusio virškinimo fermentų aktyvumo pasireiškia įvairūs organizmo negalavimai.

Prancūzų profesorius Remy Šovenas, kuris savo gyvenimą paskyrė bitėms, jau 1953 metais įrodė, kad žiedadulkės reguliuoja virškinimą. Buvo gydomas ne tik pilvo pūtimas, viduriavimas, sunkumo jausmas skrandyje, bet ir vidurių užkietėjimas. Žiedadulkės sutvarkė žarnyno floros sutrikimus. Jos padėjo ir esant virškinimo sutrikimui bei dujų susikaupimui. Nusiskundimai praeina po kelių dienų.

Alen Kajas knygoje „Žiedadulkės: rinkimas ir panaudojimas“ 1959 metais pateikė pavyzdžių, kaip vartojant žiedadulkes, sužadinti apetitą, geriau įsisavinti maistą, gerinti smegenų kraujotaką.

Šveicarų gydytojas Jozef Gurler savo studijoje aprašo puikų žiedadulkių preparato „Apisflor“ poveikį, esant apetito stokai, svorio trūkumui ir fiziniam silpnumui.

1. Ruks 1985 metais pateikia duomenų, kaip bulgarų gydytojai J. Georgjeva ir V. Vasiljevas gydė 40 ligonių, sergančių skrandžio opalige – jų išmatose būdavo šiek tiek arba gana daug kraujo,kraujavo ir iš dvylikapirštės žarnos opos. Nė vieno šių ligonių negalima buvo operuoti, juos reikėjo gydyti konservatyviai. Žiedadulkių jiems duodavo po du šaukštus kasdien, iš viso jie gavo – 250g. Kartu jie gaudavo ir kraujavimą stabdančių preparatų. Kontrolinės grupės ligoniams skirdavo tik vaistų. Greičiau, per 2-4 dienas nuo gydymo pradžios kurso nustojo kraujuoti tie ligoniai, kurie vartojo žiedadulkes ir kraujavimą stabdančius vaistus. Kontrolinės grupės ligoniai kraujuoti liovėsi ne anksčiau kaip dešimtą dieną nuo gydymo pradžios. Be to žiedadulkes vartojusiems ligoniams greičiau pagerėjo bendra sveikatos būklė ir savijauta.

Iš žiedadulkių Ukrainoje 1993 metais buvo sukurtas preparatas POLLENAZA , kuris rekomenduojamas esant disacharidazės trūkumui, skrandžio ir žarnyno enzimopatijai, lėtiniam enterokolitui ir pankretitui.

Pollenaza – fermentinė substancija iš žiedadulkių. Ši substancija slopina uždegiminius procesus. Gaminamos įvairios vaisto formos.

Akademikas A. F. Siniakovas sako, kad žiedadulkės pasižymi tuo, jog jos turi didelį gydomąjį efektą, gydant skrandžio ir žarnyno ligas. Žiedadulkėmis ir bičių duonele galima sėkmingai gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Žiedadulkių skiriama po vieną arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną. Efektyvumas padidėja vartojant žiedadulkes su medumi santykiu 1:1. Dozę sudaro desertinis šaukštas mišinio 3 kartus per dieną. Jeigu opalige sergama su padidėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu, tai mišinį reikia vartoti 1,5 – 2 valandas prieš valgį arba praėjus 3 valandoms po valgio, bet būtinai jį reikia ištirpinti šiltame vandenyje. Esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, žiedadulkių ir medaus mišinys, ištirpintas šaltame virintame vandenyje, vartojamas prieš pat valgį. Tai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir didina rūgštingumą.

Panašus gydymas skatina greitesnį opos gijimą, turi bendrą stiprinantį poveikį, normalizuoja nervų sistemos funkcijas, pagerina kraujo sudėtį.

Akademikas A. F. Siniakovas nurodo, kad žiedadulkės yra gera priemonė gydant ligonius sergančius gastritu, enteritu ir kolitu. Jomis gydoma ir esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, viduriuojant. Vartojama žiedadulkių dozė gali būti nuo 1/3 iki 2/3 arbatinio šaukštelio 3 kartus per dieną. Gydymo kursas – 1 – 1,5 mėnesio. Dažnai būna geresni gydymo rezultatai, vartojant žiedadulkes, sergantiems minėtomis ligomis, nei vartojant šiuolaikines chemoterapines priemones. Pažymėtina, kad gydant skrandžio ir žarnyno ligas, būna geri rezultatai, naudojantis šiuo receptu: imama 180g. medaus ir 50g. Bičių duonelės. Medus tirpinamas 800 ml kambario temperatūros virintame vandenyje, pastoviai jį maišant, po to dedama bičių duonelė. Mišinys kambario temperatūroje paliekamas kelioms dienoms iki pasirodys rūgimo procesas. Gerti po pusę stiklinės 15 – 20 min. iki valgio. Gydymo kursas 4 – 6 savaitės.

Nurodoma, kad, vartojant sausas žiedadulkes arba mišinį su medumi be tirpinimo vandenyje, būtina šiek tiek mažesnis gydymo efektas, nes žiedadulkių apvalkalėlis, nors ir neblogai tirpsta žarnyno skysčiuose, virškinamas geriau, kai žiedadulkės išbrinksta vandenyje.

1. V. Ivanova ir A. J. Darimovas 1993 tyrė medaus ir žiedadulkių mišinio poveikį, ambulatorijos sąlygomis gydant ligonius, sergančius skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis. Buvo gydyta 30 ligonių. Iš jų 18 vyrų ir 12 moterų. 10 ligonių nustatyta skrandyje opos lokalizacija, 20 ligonių dvylikapirštėje žarnoje. Kontrolinę grupę sudarė 40 ligonių, kurie buvo gydomi įprastu būdu. Žiedadulkes su medumi santykiu 1:2 ligoniai vartojo po vieną valgomą šaukštą 3 kartus per dieną, valandą pieš valgį. Gydymo kursas buvo 3 savaitės.

Tyrimo duomenys parodė, kad eksperimentinėje grupėje 28 pacientams ligos simptomai ir dispepsiniai reiškiniai išnyko per pirmąsias 2-5 gydymo dienas, 25 ligoniams ligos požymiai išnyko pirmosios savaitės pabaigoje. 24 ligoniams gydymo pabaigoje prasidėjo opų randėjimas. Tai patvirtino rengenologiniai ir endoskopiniai tyrimai. Po 3 savaičių gydymo 20 -čiai ligonių priaugo 3 kg svorio.

Tuo tarpu kontrolinės grupės ligonių dispersiniai ir skausmo sindromai išnyko vėliau – apie 10-20 dieną. Ligonių svoris nepadidėjo. Išvadoje sakoma, kad medaus ir žiedadulkių mišinys turi teigiamą įtaką, gydant ligonius, sergančius skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige.

1. Baltuškevičius kt. 1991 metais išsamiai tyrė medaus ir žiedadulkių terapinį efektyvumą gastroenterologinėje praktikoje, kaip medaus tirpalas veikia skrandžio sulčių sekrecijos patploginius pakitimus. Buvo stebima ir vertinama 131 ligonio terapinė būklė, kurie gydėsi buvusioje Kauno trečios klinikinės ligoninės gastroenterologiniame skyriuje.

Ligoniai sirgo:

* tulžies pūslės ir jos latakų bei žarnyno diskinezija – 22 ligoniai;

* skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige – 43 ligoniai;

* lėtiniais hipacidiniais ir anacidiniais gastritais – 29 ligoniai;

* lėtiniais alkoholiniais hepatitais – 20 ligonių;

* lėtiniais cholecistitais ir cholangitais – 17 ligonių;

Priklausomai nuo gydymo metodo ligoniai buvo suskirstyti į dvi grupes:

Pirma grupė – 73 ligoniai, kuriems buvo skiriama žiedadulkių tabletės ar granulės po 10- 15 g du kartus per dieną, po valgio. Ligoniams, kurių skrandžio sulčių rūgštingumas buvo sumažėjęs, žiedadulkės buvo ištirpinamos šiltame, virintame vandenyje ir duodamas prieš valgį. Gydymo kursas truko 20 dienų.

Antra grupė – 58 ligoniai, kuriems buvo skiriama natūralaus bičių medaus po 25g du kartus per dieną. Ligoniams, sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, medus buvo ištirpinamas šiltame virintame vandenyje ir duodamas dvi valandas prieš valgį, o sergantiems hipacidiniu ir anacidiniu gastritu, medus buvo tirpinamas virintame atvėsintame vandenyje ir duodamas tuoj pat prieš valgį. Gydymas kursas truko 20 – 30 dienų.

Abiejų grupių ligoniai, kuriems buvo duodamas žiedadulkių ir medaus tirpalas, buvo atitinkamai gydomi dieta, fizioterapinėmis procedūromis, o sergantys opalige – solkoserilu. Vitaminai ir skrandžio sulčių rūgštingumą reguliuojantys preparatai pirmos ir antros grupių ligoniams nebuvo duodami.

Visi ligoniai buvo ištirti stacionare. Siekiant geriau įvertinti klinikinius, laboratorinius ir instrumentinius pakitimus , pirmos ir antros grupių ligoniai buvo lyginami su trečios grupės – kontrolinės 40 ligonių, kurių klinikiniai ir kitų tyrimų duomenys praktiškai nesiskyrė nuo pirmos ir antros grupių ligonių. Tiktai šie ligoniai buvo gydomi įprastai be žiedadulkių ir medaus.

Gydymo rezultatai, vartojant žiedadulkes ir medaus tirpalą, buvo vertinami, remiantis subjektyviais, objektyviais,laboratoriniais ir instrumentiniais duomenimis iki gydymo ir po gydymo kurso. Buvo nustatyta, kad pirmos grupės ligoniams,kurie sirgo tulžies pūslės latakų ir žarnyno diskinezijos, dažniau pranyko subjektyvūs požymiai: išnyko skausmai, atsistatė žarnyno funkcija, pagerėjo apetitas ir miegas. Geri rezultatai buvo sergančių lėtiniu hepatitu: kepenų plote mažėjo arba pranyko skausmai, greičiau sumažėjo padidėjusios kepenys ir pagerėjo laboratoriniai rodikliai, ypač kraujo baltymų sudėtis. Palyginti gerų gydymo rezultatų buvo pasiekta sergantiems lėtiniu cholecistitu: pranyko ligos subjektyvūs ir objektyvūs požymiai, pastebėta, kad kraujyje mažėja cholesterolio.