Apie Mus Rašo Spaudoje

Saldaus Lašo parduotuvė

Mus pakalbino 15min.lt žurnalistė Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Bielinskui išpardavimų neprireikia: jo bityno medus ištirpsta dar iki Kalėdų

„Apie bitininkavimą žmonės Lietuvoje nedaug žino, koks tai sunkus darbas fiziškai, bet prekybos vietose derėtis dėl medaus kainos skuba. Man tokiomis akimirkomis graudulys sukyla: juk nesulyginsi natūralaus vaško žvakės, tikro medaus ar medaus su ne visada aiškia kilme ir žvake su parafininiu pakaitalu iš parduotuvės“, – rankomis skėsteli trečios kartos bitininkas Eligijus Bielinskas, jau kurį laiką savo bityno „Saldus lašas” produkciją (medų, žvakes ir kitus bičių produktus) siūlantis ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos rinkai.

Eligijau, ar taikote išparduodami bičių produktus spalio akcijas ir nuolaidas?

– Parduodamas medų ir jo produktus pigiau gali pritraukti vartotoją. Bet, jei vartotojas nupirks pigiau kartą, kitą kartą vėl norės žemesnės kainos. Mes jas visą laiką vienodas laikome, o akcijų ir išpardavimų neprireikia: iki gruodžio pabaigos medaus įprastai nelieka. Bitynas nėra labai didelis, tai ir medaus pertekliaus kol kas nėra. Bityno medus yra sertifikuotas kai nacionalinės kokybės produktas, kurio kokybė tikrinama kasmet, sertifikuotose laboratorijos. Gal dėl to akcijų ir išpardavimų neprireikia, nes klientai vertina mūsų medaus ir kitų bičių produktų (žiedadulkių, bičių duonelės) kokybę, mes į tai didžiausią dėmesį ir kreipiame.

Kas nulemia bičių produktų kainas?

– Grynas vaškas, jį  pakaitinus ant paviršiaus sudega be dūmų ir skleidžia malonų kvapą. Jeigu paviršiuje pasirodo riebalų, reiškia vaške buvo priemaišų: parafino, ar kitų junginių. Manau pagrindinis kriterijus kokybė. Taip pat mūsų bitės laikomos švarioje aplinkoje, šalia sertifikuotų ekologinių laukų ir pamiškėse.

Jei kalbėti apie medų, mes bites laikome savo reikmėms, kai metai geri ir medaus prisukame daugiau, dalinamės juo ir su pirkėjais. Medaus kaina negali būti maža, paskaičiavus savikainą 1 kg turi būti ne mažiau 12 Eur, o pirkėjai dažniausiai renkasi kuo pigesnį – deja retas, kuris susimąsto ir paklausia apie medaus kokybę. Medaus prekeiviai, vienas už įprastą kainą parduoda, o antras nupigina. Kiti prekeiviai sako, jiems užtenka tiek, už kiek parduoda. Man keista: jiems užtenka kantrybės prie bičių būti, jas prižiūrėti, bet medų parduoti jos nebeužtenka. „Smetonos laikais” 1 kg. medaus kainavo tiek, kiek 1 kg. sviesto. Nesunku paskaičiuoti kokia turėtų būti kokybiško, tikro medaus kaina.

Sąmoningumo yra, bet jis atsilieka

Ar ūkininkai mielai įsileidžia bitininkus į savo valdas?

– Moksliškai įrodyta, jei bitynas šalia ūkininkų pasėlių, derlius gali padidėti apie 30 proc. Dėl šios priežasties naujovėms imlesni ūkininkai mielai priglaudžia bitininkus savo ūkiuose ir tuo labai džiaugiasi. Palyginimui paminėsiu, jungtinėse Amerikos Valstijose prie žydinčių ūkininko augalų avilį atvežusiam bitininkui sumokama apie 100 dolerių už kiekviena atvežtą avilį.

Ar pavyksta bičių medunešį prognozuoti, kokio galima jo kuriais metais tikėtis?

– Tai visiškai neprognozuojama. Vienais metais vidutiniškai prisuku iš avilio 40 kg, kitais – 50 ar 70 kg medaus. Šiemet jo prisukau mažiau nei praėjusiais metais, nes didinau bityną (medus buvo naudojamas bičių šeimų auginimui).

Mano tikslas nėra kuo didesnis medaus kiekis. Kaskart stengiuosi, kad jis būtų kokybiškas, neskubu jo išimti nesubrendusio, o pieš medaus sukimą visada dar papildomai patikrinu medaus drėgnumą refraktometru.

Kiekvieni metai, kaip ir žemės ūkyje taip ir  bitėms yra skirtingi. Daug lemia orai ir tuo metu žydintys augalai. Šis pavasaris buvo šaltas ir bitės ilgai neskraidė. Todėl ir pavasarinio medaus turiu mažiau.  Atrodytų, bitininkas turėtų suvaldyti savo bites, bet kasmet iš naujo įsitikinu, kad tai jos valdo bitininką (juokiasi).

Kokių augalų medų renka jūsų bityno bites?

Bitėms nepasakysi: “skrisk į grikius ar liepas.” Esu atlikęs keletą laboratorinių tyrimų, kurių metu nustatoma, kiek yra meduje kokių augalų žiedadulkių. Pagal tai galima nusakyti, kokių augalų žiedadulkės meduje dominuoja.

Tarkime, jei medus sukamas per liepų žydėjimą ar po jo, galima meduje rasti 30 proc. liepos žiedadulkių, o šalia dar visokių kitokių augalų.

Saldaus Lašo bityno išsuktą medų vadinu pavasariniu ir vasariniu. Į pirmąjį patenka blindžių, žydinčių klevų ir pienių žiedai, o vasarą vėlgi priklausomai nuo to, kada išsuki, medus gali būti liepų, aviečių ir visokių kitokių vasaros žiedų nektaro.

Vokiečiai vertina labiau

Kaip matote savo bityną ilgesnėje laiko perspektyvoje?

– Šiais metais įvyko lūžis, ėmiau po truputi plėsti bityną. Toks noras išlieka žvelgiant ir į perspektyvą. Nors tai tik pomėgis, bet jis reikalauja nemažai išlaidų, taigi norisi, kad tam skirtas laikas atsipirktų. Lietuvoje tai gana sudėtinga, tačiau didelę perspektyvą medui ir bičių produktams matau Vokietijoje. Pradėjęs prekiauti bityno produkcija Vokietijoje sulaukiau didelio pasisekimo. Sakyčiau vokiečiai dvigubai labiau vertina mūsų medų ir jo kokybę lyginant su lietuviais, kurie vis dar prašo nuolaidų. Tai mano siekis yra orientuotis labiau į vakarų rinką.

Kuo jums patrauklus bitininkavimas?

– Man tai labai malonus laisvalaikio praleidimo būdas, kuris atpalaiduoja, įtraukia, užburia. Darbai prie bičių avilių vyksta vakarais ar savaitgaliais. Tai puikus būdas pabėgti nuo kasdienybės dirbant medicinos–farmacijos srityje. Mūsų giminės vyrams šis užsiėmimas taip pat labiau pomėgis nei pragyvenimo šaltinis buvo, matyt, ir man persidavė.

Papasakokite daugiau apie giminės bitininkus.

– Pats turbūt galėčiau save vadinti trečios kartos bitininku. Bitininkavo ir mano senelis. Jis augino vienuolika vaikų ir kiekvienam jų buvo paskyręs po avilį. Nors mano tėtis ir paveldėjo avilį iš senelio, bet jis žuvo, kai buvau trejų.

Tačiau sąsajų su bitėmis būta ir mano vaikystėje: vasaromis, per atostogas, buvau pagrindinis pagalbininkas prie bičių savo dėdei. Mano studijų metais dėdė emigravo. Kurį laiką likau be bičių, jų man labai trūko. Skaityti literatūrą, žiūrėti video apie bites nebeužteko.

Todėl, kai jau galėjau imtis bitininkystės vienas, minėtas dėdė padovanojo man dalį reikalingo inventoriaus ir keletą tuščių avilių. Viskas prasidėjo nuo to kad, nusipirkau keletą bičių šeimų ir pradėjau bitininkauti.

Kur jas įkurdinote?

– Ilgai dairiausi tam tinkamos vietos. Žinant, kad bitės skrenda tris ar keturis kilometrus, o jei geras medunešis, gali ir septynis… Siekiau, kad mano bitės rinktų nektarą ir kitus bičių produktus  be jokių pesticidų, herbicidų, o svarbiausia – iš nepurkštų augalų. Taigi tokią vietą radau Vandžiogalos seniūnijoje, šalia Babtų – Varluvos miškų biosferos poligono, kuriame siekiama išsaugoti miškų ekosistema ir kur šalia ūkininkauja ekologinio ūkio šeimininkai.

Vadinate medų efektyviu nuotaikos ir socialinių santykių gerintoju. Kodėl pakrikštijote savo bityną „Saldžiu lašu“?

– Pavadinimas gimė prieš keletą metų, sukant pavasarinį medų iš korių. Bitininkui įprasta paragauti medaus, todėl sukant pirmąjį metų medų, pirmasis lašas būna pats saldžiausias, o kaip kitaip jį apibūdinti, jei ne saldžiu lašu?

Prekyba Saldaus Lašo bityno medumi pačioje pradžioje vyko per pažystamus ir artimuosius, vėliau turguje, žmonės paragavę rekomenduodavo vieni kitiems, vis atnaujindavome informaciją apie bityną socialiniuose tinkluose. Bendraujant su pirkėjais kilo mintis pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis apie bitininkavimą ir bičių produktus tinklaraštyje, kurį pradėjau rašyti, o dabar ir internetinę parduotuvę baiginėjame.

Visą straipsnį galite skaityti www.15min.lt